- dievuliuoti
- dievuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. dejuoti, verkti, sakant „dievuli“: „Ai dievuliau“ vis dievuliúoja marti J. Menka kiek, ir dievuliúoja Vj. Kunigauna per veseilią jaunoji – vaikščioja ir dievuliúoja Dv. Pastatė akis stulpu kaip pelėda ir tik dievuliuoja V.Krėv. | refl.: Kaip tik tėvas ima keiktis, močia šoka dievuliúotis Ds. Ko tu čia dievuliuojiesi, boba! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.